- švokštimas
- švokštìmas sm. (2) DŽ, NdŽ; Ser → švokšti: 1. Ka pakils baisiausis vė[ja]s, švokštìmas, anie išsigando i pabėgo Žr. Ji užsiėmė ausis, užmerkė akis, kad negirdėtų to klyksmo, to vandens švokštimo ir burbuliavimo I.Simon. 2. Negaliu par tą jo švokštìmą ramiai užmigt Paį. Buvo girdėti sunkus vaiko švokštimas rš. \ švokštimas; nušvokštimas
Dictionary of the Lithuanian Language.